Aš – mokytojas
Aš – meilė ir atsidavimas,
Tikėjimas ir kantrybė
Aš – džiaugsmas ir bendrystės Džiaugsmas,
Kančia ir atjautimas
Aš – tiesa ir širdis,
Sąžinė ir taurumas
Aš – ieškantis ir dovanojantis
Elgeta ir turtuolis.
Aš – mokytojas ir mokinys
Auklėtojas ir auklėtinis
Aš – kelio tiesėjas ir gyvenimo Meno
kūrėjas,
aš – vaikystės Prieglobstis
Ir žmonijos lopšys.
Aš – ateities šypsena
Ir būties deglas.
Aš mokytojas
nuo Dievo
Ir Dievo pagalbininkas.


Šalva Amonašvilis

 

Esu pradinių klasių mokytoja ekspertė Vanda Majauskienė. Jau prabėgo ne vienas dešimtmetis nuo to laiko, kai pirmą kartą įžengiau į klasę. Mėgstu savo darbą, myliu vaikus ir niekada neskaičiavau ir neskaičiuoju darbui skiriamo laiko. O juk ir neįmanoma suskaičiuoti. Dažnai tenka atsisakyti net asmeninio gyvenimo, mažiau laiko skirti šeimai, laisvalaikiui. Gal matydamos, kokia sunki ir atsakinga pedagogo profesija, mano pradėtų darbų nepanoro tęsti nė viena dukra.
Kas ketveri metai vis su nauju nerimu sutinku naujuosius ugdytinius. Rodos ratas turėtų suktis vienodai ir nuobodžiai, tačiau taip niekada nebuvo. Nauji veidai – naujos pažintys, nauji rūpesčiai, džiaugsmai ir likimai.  Neužtenka pavartyti vadovėlius, ištaisyti sąsiuvinius, patikrinti darbus. Privalau gerai pažinti mokinius, ne tik išmokyti, bet ir ugdyti jų gebėjimus, sudaryti sąlygas klasėje jaustis gerai ir saugiai.  Sėkmė ateina per požiūrį ir tobulėjimą, todėl visada domiuosi pedagoginėmis psichologinėmis aktualijomis, novatoriškomis idėjomis, pagal galimybes jas taikau kasdienybėje. Įdomu buvo kartu su Ispanijos, Suomijos, Olandijos pedagogais dalyvauti tarptautiniame projekte, kurio dėka aplankiau ir susipažinau su šių šalių mokyklomis. Didelę patirtį įgijau  būdama „Bendros Lietuvos ir „Microsoft Lietuva“ programos „Partneriai mokymesi“ IKT Lyderių programos dalyvė. Savo kvalifikaciją patobulinau  aktyviai dalyvaudama respublikiniame projekte „ Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogo kompetencijų taikyti informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas“.
Įgytas Švietimo konsultantės pažymėjimas įpareigoja ne tik dalytis patirtimi, bet ir tobulinti jau turimas kompetencijas.

Labai džiaugiuosi galėjusi dvejus metus dalyvauti respublikiniame projekte "Pradinio ugdymo tobulinimas", kurio dėka gimė naujų minčių, idėjų, suradau daugiau bendraminčių visoje šalyje

MANO MOTO: NIEKADA NENUSIGRĘŽK NUO TO, KURIAM REIKALINGA TAVO PAGALBA

 

Dvejus metus dalyvavau Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamame projekte "Pradinio ugdymo tobulinimas", kuris buvo finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Projektas tęsėsi iki 2014 m. Turėjau galimybę susipažinti su naujovėmis, dalintis patirtimi su respublikos mokytojais, atlikti savarankiškus, praktinius darbus,  bendrauti su lektoriais iš užsienio. Po kiekvieno seminaro grįžau praturtėjusi,  naujas idėjas stengiuosi panaudoti savo darbe.

Lankiausi Austrijos mokyklose. Buvo įdomu susipažinti su šios šalies švietimo sistemos ypatumais, stebėti ugdymo procesą.

Dabar tęsiu pradėtą darbą -  sukauptą patirtį taikau savo darbe. Pamokose braižome Mąstymo žemėlapius, analizuojame Mąstymo įpročius, savo patirtimi dalinuosi su kolegomis. Pravedžiau ne vieną seminarą, nuotolinę paskaitą respublikos mokytojams, skaičiau pranešimus konferencijose, aktyviai  pasidalinau patyrimais VMA "Kūrybos aikštės" forume, esu nuolatinė internetinės svetainės "Ugdymo sodas" lankytoja.

 

Mokytoja

 

 

Vaikai šypsosi visur vienodai. Įspūdžiai iš stažuotės Austrijoje

...Kelionę pradėjome vidurnaktį ir ,vos išaušus, susipažinome su stažuotės programa bei gavome užduotis. Buvo parengti dienoraščiai, kuriuos turėjome pildyti lankydamiesi mokyklose ir kitose institucijose. Pirmiausia apsilankėme Austrijos švietimo, meno ir kultūros ministerijoje, kur susipažinome su švietimo sistema bei išklausėme paskaitą „Pilietiškumo ugdymas Austrijos mokyklose“. Pilietiškumo ugdymui skiriamas ypač didelis dėmesys. Ministerijoje yra sukurtas atskiras padalinys, kuriame dirba 5 žmonės. Jie rengia metodinę medžiagą, rūpinasi švietėjiška literatūra, eina į mokyklas, veda užsiėmimus, kalbasi su mokiniais, taip išsiaiškindami, kas labiausiai juos domina. Jie siekia, kad jau pradinių klasių mokiniai žinotų, kas yra demokratija, politika, teisės, pareigos, protestai ir t.t. Užsiėmimuose mokiniai įgyja praktinių problemų sprendimų patirties.

Taip pat įdomu ir naudinga buvo apsilankyti Specialiojo ugdymo,  Tarpkultūrinio bendradarbiavimo centruose. Lankydamiesi Vienos Pedagoginiame Universitete, sužinojome, kaip rengiami pedagogai ir tobulinama pedagogų kvalifikacija. Pabuvojome  Lietuvos ambasadoje Vienoje.

Austrijos mokyklų sistemą sudaro du pagrindiniai mokyklų tipai: bendrojo lavinimo vidurinės ir profesinės mokyklos. Privalomas teikiamas nuo pirmos iki devintos klasės, o 9-oje klasėje dalis mokinių renkasi aukštesniąsias akademines vidurines mokyklas, o dalis profesines mokyklas arba politechnikos mokyklas darbo vietoje (1 metų trukmės). Bendrasis privalomas ugdymas

Nuolat vyksta vaikų ugdymo(si) vertinimas. Jo paskirtis – pažinti vaiką, jo individualumą, gebėjimų lygį bei patirtį. Vertinama stebint, pokalbų metu, pildant anketas, analizuojant veiklos rezultatus. Nustatant vaiko brandumą mokyklai, didžiausias rodiklis – išlavėjusi vaiko kalba.

Mokyklą lankyti pradeda 6 metų ir mokymasis pradinėje mokykloje trunka 4 metus. Mokslo metai prasideda pirmą arba antrą rugsėjo pirmadienį.

Mokyklų įstatyme pradinėms mokykloms keliami panašūs  tikslai, kaip ir Lietuvoje. Šis  įstatymas taip pat nustato specialiųjų poreikių mokinių pasiekimus  ir įpareigoja pradines mokyklas integruoti neįgalius vaikus į bendro lavinimo klases. Šiame dokumente taip pat apibrėžtos ugdymo turinio strategijos, kuriomis turi vadovautis pradinių klasių mokytojai. Nenustebino pagrindinis tikslas – suteikti pagrindinius pradinius rašymo, skaitymo ir skaičiavimo gebėjimus, tačiau stebino tai, kaip jis pasiekiamas. Tiek mokytojai, tiek mokiniai visose stebėtose mokyklose dirbo labai ramiai, neskubėdami, nesiblaškydami. Kai mokinys darbą užbaigia, jis gali užsiimti jam patinkančia veikla. Stebėjome, kaip toje pačioje  klasėje vaikai geba netrukdyti vieni kitiems – vieni dar atliko užduotis, mokytojas juos konsultavo arba tikrino darbus, kiti jau žaidė, treti – valgė, dar kiti – ruošė dovanas mamoms. Kadangi klasėje mokosi vaikai iš įvairių šalių (vienoje mokykloje buvo 30-ies tautybių vaikai) buvo galima pastebėti, kaip jie puikiai dirba bendradarbiaudami, padėdami vieni kitiems. Patiko, kad mokiniai gali individualiai dirbti atsiskyrę nuo klasės. Pasinaudoja net koridoriuose pastatytais suolais.

Mokyklose yra privalomieji ( matematika, vokiečių kalba, religija, muzikinis auklėjimas, meninis ugdymas, fizinė kultūra, darbas) ir neprivalomieji ( choras, muzikiniai žaidimai, vaidyba, papildomi fizinės kultūros bei fakultatyviniai užsiėmimai) dalykai. Labai didelis dėmesys skiriamas  komunikacinių įgūdžių bei emociniam ugdymui.

Taikoma penkiabalė mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema, tačiau pažymiu vertinama tik trečioje ir ketvirtoje klasėje ir tik du kartus metuose – kai parašomi patikrinamieji testai – vidury mokslo metų ir pabaigoje. Metinis įvertinimas yra išreikštas pažymiu.Bendruomenės susitarimu, vertinti pažymiu galima ir pirmoje bei antroje  klasėse. Vertinimas pažymiais mums neįprastas: 1– labai gerai, 2- gerai, 3 – pakankamai, 4- teigiamas įvertinimas, 5 – neigiamas įvertinimas.

Klasėse gausu priemonių, vaikų darbų. Mokytojos didelį dėmesį skiria kiekvienam vaikui, tačiau šie geba sulaukti, kol mokytojas turės laiko juos išklausyti, nesijaučia esantys patys svarbiausi, kas labai pastebima mūsų mokyklose. Lankytose mokyklose mokosi iki 200 mokinių, tačiau nėra nei direktoriaus pavaduotojų, nei sekretorės, nei pavaduotojo ūkio reikalams. Visas funkcijas atlieka tik direktorius. Žavėjo visapusiškas pasitikėjimas mokytoju, pagalba reikiamu metu. Mokytojų darbas tikrinamas tik tuo atveju, jei yra kokių nors nusiskundimų. Taip pat labai patiko pamokų organizavimas. Skambutis skelbia tik pamokų pradžią ir pabaigą (8:00 ir 13:00 val.) Kaip, kada, kokios trukmės pertraukas skelbti, sprendžia pats mokytojas. Daugumoje klasių yra pakabinti maži varpeliai. Mokyklose taip pat yra vaikų, kurie turi elgesio problemų. Jos sprendžiamos kartu su tėvais, pasikviečiant psichologą (beje, mokyklose psichologų nėra, jie ateina tik tada, kai reikalinga jų pagalba). Įdomu tai, kad jei visiškai nebeįmanoma susitvarkyti su vaiko elgesiu, mokykla gali trim savaitėm jį išsiųsti namo. Tuo atveju tėvai tampa atsakingi už jų ugdymą, patys turi sužinoti užduotis ir mokyti namuose. Tai reti atvejai, tačiau pasitaiko.

Kelionė buvo naudinga ne vien edukaciniu požiūriu. Aplankėme įžymiausias Vienos vietas, klausėmės Štrauso valsų po atviru dangumi, o svarbiausia – pabendravome, labiau susipažinome vieni su kitais (važiavo pedagogai iš visos respublikos), pasidalijome patirtimi, užmezgėme draugiškus ryšius. Kelionė visapusiškai pateisino mano lūkesčius. Rodos ir vargo nebuvo...

 

(Šis straipsnis buvo išspausdintas Klaipėdos rajono laikraštyje "Banga")

 

 

MANO POMĖGIAI

 

Mėgstu skaityti knygas, domiuos psichologija, su malonumu dirbu vasarą sode. Kadangi turime įvairių šeimos tradicijų, neretai tenka rimčiau pasisukioti virtuvėje, palepinti anūkėlius. Turėdama laisvą minutėlę, mezgu, neriu ar užsiimu kita kūrybine veikla.