Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. — [J.V.Gėtė]

 

PROGRAMOS TIKSLAS:

  • Plėtoti gebėjimus stebėti, tyrinėti bei kitais įvairiais būdais pažinti supančią aplinką;
  • saugoti ir puoselėti gyvąją ir negyvąją gamtą.

Pagalba paukšteliams

 

GAMTĄ PAŽINTI PADEDA NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS

 

Kadangi gamta ruošiasi ramybės laikotarpiui, ją patyrinėti vaikams patiko planšetinių kompiuterių pagalba. Išmanieji robotukai žaismingai padėjo tyrinėti medžius, Lietuvos gamtą, metų laikų kitimą ir kt. Vaikai galėjo pasirinkti jiems patinkančias temas ir gilintis į gamtos pažinimą.

 

LIEKANTYS ŽIEMOTI SPARNUOČIAI

 

Užsiėmimo metu vaikai susipažino su Lietuvoje žiemojančiais paukščiais, žiūrėjo filmukus, pateiktis. Patys piešė pasiliekančius sparnuočius.


VIKTORINA " KĄ ŽINAU APIE LIETUVOS GYVŪNUS?"

 

Į būrelį susirinko tikrai visi mylintys gamtą ir ja besidomintys. Pasiūlius surengti viktoriną, visi sutiko su didžiuliu susidomėjimu. Viktorina vyko net dviejų užsiėmimų metu. Jų metu atsakinėjo į klausimus apie Lietuvos Raudonąją knygą, kokie didžiausi ir mažiausi Lietuvos paukščiai, kur žiemoja kokie gyvūnai ir daugelį kitų klausimų. Komandose vyko diskusijos, tačiau sprendimus priimdavo draugiškai. Nugalėtojai buvo visi, nes praturtino save žiniomis, suvokimu. Ugdėsi komunikavimo kompetenciją, nes gebėjo dirbti vienoje grupėje iš kelių klasių.

 

Lapkritis


Medžiai jau pliki, tik kai kurie ąžuolai šlamina sudžiūvusius, parudusius lapus. mat pavasarį jie gerokai vėliau sulapojo.


Gulbės neskuba išskristi į pietus. Jas iš gimtojo ežero išveja tik vandenį sukaustantis ledas.


Didžiosios zylės apžiūri kiekvieną sudžiūvusį lapą ieškodamos pasislėpusių voriukų ar vikšrų.


Užmigo miegapelės ir ežiai. Įmigusią miegapelę gali palaikyti nebegyva - ji šalta šaltutėlė ir vartoma bei mėtoma neprabunda.


Voveraičių miegas budrus. Pašildo nors truputį saulutė, ir jos jau straksi nuo šakos ant šakos. Voverės lizdą sunku pamatyti. Jis didokas, kaip krepšinio kamuolys, tačiau susuktas iš eglės šakučių tarpušakyje, prie pat kamieno.


Lapės jau baigė šertis. Tankus ir purus jų povilnis - kailiniai šiltutėliai, o ilgųjų šerių galai balsvi, tad žiemą lapė tikra gražuolė, šviesiai gelsva, mažiau pastebima ant sniego.


Baltasis kiškis dar labiau pabalo, tik kai kur dar pilkuoja vasarinių plaukų dėmės.



Upeliai ištuštėjo, nebematyti pulkeliais nardančių žuvyčių. Jos nuplaukė į didesnius duburius, upes, kur ir žiemos. Šaltame vandenyje dabar neršia upėtakiai. Patinai išrausia žvyre duobutę, o patelės sudeda į ją ikriukus. Duobutę išlygina ir žuvys išsiskirsto. Po pusmečio , jau pavasarį, iš žvyro pradės ristis upėtakiukai. Ežeruose taip pat prasidėjo nerštas.


Prasideda medžioklės sezonas.

Tekstai paimti iš Vilmos Lingienės "Kalendoriaus pradinukui", 2002 m.

Nuotraukos:

https://www.google.com/search?newwindow=1&biw=1680&bih=891&tbm=isch&